BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pats statau šiaudų namą

Na, štai, pagaliau ir pats pradėjau statyti šiaudų namą. Teisingiau pradėjau statyti jau senokai, tačiau kol stačiau pamatus, karkasą, tai visai nieko neturėjau ką pasakyti apie šiaudus. Ir štai šią savaitę vos pradėjus dėti šiaudus iš karto galvoje gimė pora įrašų, kuriuos artimiausiu metu turėtumėt išvysti šiame tinklaraštyje.

Šiaudų ryšulius kol kas sudėjau tik į pastogę, o sienos kol kas tuščios, todėl norinčius pasipraktikuoti, prisiliesti prie šiaudų ar vieną kitą šiaudų ryšulį į sieną įmontuoti kviečiu kreiptis iš anksto. Deja, negaliu pasakyti kada tiksliai dėsiu šiaudus į sienas, nes dar daug visokių kitų darbų padaryti reikia - karkasą sutvirtinti, pamatus dar pabetonuoti ir nežinau kiek tai laiko užtruks.

Talkos pas mane jau buvo daug atvažiavę, bet vis ką nors kitą darydavom, o ne šiaudus dėdavom. O štai šią savaitę staigiai pats vienas sumečiau šiaudus ir viską nutinkavau. Skubėjau, nes buvo geri orai ir iki lietaus reikėjo viską pabaigti. Net nespėjau pakviesti žmonių norinčių į talką. Todėl dabar pranešu iš anksto. Be to, sienų kvadratūra gerokai didesnė, nei mano statytos pastogės, todėl, manau, spėsiu dar kartą informuoti apie šiaudų dėjimo į sienas pradžią.

Šiaudų dėjimo į karkasą procesas yra greitas ir malonus. Tinkavimas šiltą dieną taip pat labai malonus.

Labai dėkoju visiems, kurie jau prisidėjo prie talkų statant šį namuką, be jūsų pagalbos kai kurių darbų nebuvo įmanoma nudirbti.

Taigi šiam kartui tiek, sekite informaciją. Iki.

Rodyk draugams

Šiaudiniame name saugos linininkystės tradicijas

Valstiečių laikraščio žurnalistė Vida Tavorienė

Upytėje įgyvendinamas įdomus bendruomenės centro sumanymas. Šalia linininkyste garsėjančios Upytės Panevėžio rajone kylantis ekologiškas šiaudinis namas tapo smalsuolių traukos objektu.

Rudeniop čia turėtų kurtis amatų centras, kuriame bus populiarinamos šalies laukuose nykstančių linų panaudojimo tradicijos.

Sienas tinkuos moliu

„Žmonės kone kasdien sustoja šalia statomo namo. Vieni tik pasmalsauti, kiti konkrečiau domisi ekologine statyba iš šiaudų”, - sakė projektą vykdančios Upytės bendruomenės vadovas Audrius Zalatoris.

Kol pavasarį buvo statomi pamatai ir medinis karkasas, miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojai didelio susidomėjimo nerodė. Pradėjus ruginiais šiaudais dengti stogą ir šiaudų ryšuliais pildyti karkaso sienas, statybininkai neatsigynė nuo smalsuolių.

Šiaudinės sienos vėliau bus aptinkuotos molio ir kalkių mišiniu. Pasak bendruomenės vadovo, čia gali iškilti daugiausia klausimų. Namą statanti Panevėžio bendrovė „Ometa” pirmą kartą susiduria su statybos iš šiaudų technologijomis. To teko mokytis specialiuose kursuose. 160 kvadratinių metrų dydžio name sumontuota geoterminė šildymo įranga, nors anksčiau ketinta įrengti šiaudais kūrenamą katilinę.

Pasirinko ir šiaudinį stogą

Statant tokius namus labai svarbu, kad šiaudų ryšuliai nesudrėktų. Įsismelkusi drėgmė gali paskatinti šiaudų puvimą. Lietingas birželis buvo nepalankus šiaudinio namo statybai, tačiau upytiečiai pasinaudojo gudrybe - norėdami apsaugoti šiaudų briketus, pirmiausia uždengė stogą.

Statybų iš šiaudų žinovai tvirtina, kad šiaudų ryšuliams pavojinga ta drėgmė, kuri patenka į stipriai suspausto briketo vidų. O jeigu sieną aplyja šoninis lietus, per daug rūpintis nereikėtų. Tokia drėgmė greitai išgaruoja.

Šiaudinių namo sienų stogas - taip pat šiaudinis, nors iš pradžių buvo sumanyta jį dengti nendrėmis. Pasak stogą dengiančios bendrovės „Šiaudiniai stogai” vadovo Ramūno Brazausko, Aukštaitijoje nuspręsta populiarinti šiaudinius stogus.

„Tokie stogai - ekologiški, gyvi. Deja, Lietuvoje šiaudinė stogdengystė prapuolusi, populiaresni nendrių stogai. Reikia gaivinti ir šiaudinius stogus. Tokį, pvz., esame uždengę nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio sodyboje”, - pastebėjo R.Brazauskas.

Stogdengių bendrovės vadovas ketina pamėginti stogus dengti ir linų kūliais. Jie esą patvaresni ir ilgaamžiškesni. Jeigu šios technologijos išpopuliarėtų, galbūt dalis ūkininkų vėl atgaivintų linų auginimą.

Visą straipsnį galite perskaityti www.valstietis.lt svetainėje.

Rodyk draugams

Nauja statybos iš šiaudų technologija jau Lietuvoje


Šiaudinių namų statytojai visame pasaulyje pastebėjo, jog panaudojus šiuolaikinę techniką šiaudų statybos procesą galima patobulinti. Tai padarius šiaudų namus bus galima pastatyti sparčiau, efektyviau ir netgi ekologiškiau. Lietuviai nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir jau dirba prie naujų technologijų.



Visa paslaptis skyduose

Štai pirmojoje iliustracijoje matote skydą (bloką). Jis sudarytas iš tų pačių šiaudų ryšulių ir medinio karkaso. Karkasas labai pasitarnauja racionalizuojant visą statybos procesą.

Štai jums reikia statyti namą Kaune ar Vilniuje. Vežti šiaudus į statybvietę neapsimoka, nes statant išsimeta apie 30 procentų šiaudų. Tas susidariusias atliekas jūs turėsite vėl išvežti iš miesto. Kaune jau buvo statomas šiaudinis priestatas. Kaimynai labai įtariai žiūrėjo į statybininkus kai šie privežė į miesto kiemą krūvas kaimiškų šiaudų ryšulių. Statybos metu susidarė šūsnys palaidų šiaudų, kuriuos vėjas gali lengvai išnešioti po visas gatves.

Skydinė statybos technologija padeda išvengti šių ir kitų nepatogumų.

Skydai gaminami stacionarioje gamykloje po stogu, todėl juos gaminti galima ištisus metus nepriklausomai nuo oro sąlygų. Skydus galite gaminti kai lyja, kai šalta ir kai jokių darbų negalite atlikti lauke, statybvietėje.

Kaip gaminami skydai

Iš pradžių padaromas medinis karkasas.

Vėliau jis užpildomas šiaudų ryšuliais. Jei gaminamas ištisos sienos fragmentas, tai užpildomas visas karkasas, jei reikia palikti angas durims ar langams, tai atitinkamos vietos paliekamos neužpildytos.

Tada ateina tinkavimo eilė. Tinkuoti galima gamykloje. Tokiu atveju išvengiame lietaus pavojaus, nereikia vežti molio į statybvietę, galima greičiau išdžiovinti tinko sluoksnį, tačiau nutinkuotas skydas labai daug sveria, todėl jį galima pakelti ir transportuoti tik su galinga technika.

Antras variantas - tinkavimas statybvietėje. Gamykloje tik į karkasą sudedami šiaudai, o tinkuoti pradedama atvežus į statybvietę.

Taigi, vėliau nutinkuotas arba nenutinkuotas skydas išvežamas iš gamyklos…

…ir keliauja į jūsų statybvietę.

Kaip atrodo iš skydų pastatytas namas?

Skydai neįpareigoja statyti vienos formos namų. Žinoma iš šiaudų ryšulių nesustatytų į skydus galima išgauti daugiau ir įvairesnių formų, tačiau tuo jau gali užsiimti tik menininkai, o paprastų žmonių visos fantazijos gali būti patenkintos skydinėmis improvizacijomis. Štai skydinių namų pavyzdžiai.

Skydiniai šiaudiniai namai jau Lietuvoje.

Nuotraukas čia parodžiau iš ModCell gamyklos, kuri įsikūrusi Jungtinėje karalystėje. Tačiau norėjau papasakoti, kad tokia technologija jau atsirado ir Lietuvoje.

Skydai gaminami Kauno rajone, taigi patogu išvežioti po visą Lietuvą. Gaminami dideli skydai 2 x 3 metrų. Jie tinkuojami gamykloje ir yra sunkūs. Taip pat gaminami maži skydai 1,2 x 3. Jie netinkuojami, todėl yra lengvi. Juos gali pakelti, pernešti ir sustatyti į vietą keletas vyrų rankomis. Nereikia papildomos krovimo įrangos.

Iš skydų galima statyti ne tik sienas, bet ir grindis, stogą. Šiluminė varža skydo tokia pati kaip ir paprasto šiaudų ryšulių namo sienos - 8 m² K/W.

Vienas bandomasis skydinis namas jau baigiamas statyti Kauno rajone. Greitu metu bus surengta šio namo atidarymo šventė ir pristatymas visuomenei. Sekite naujienas ir sudalyvaukite. Po atidarymo pristatysiu ir “lietuviškas” šios technologijos nuotraukas.

Rodyk draugams

Ekologiškų namų Lietuvoje statoma vis daugiau


Kačerauskų šeimos pirtelė
(c) lrt.lt, J.Pečiulio nuotr.

Ekologiškų namų statytojai teigia,
kad vis daugiau lietuvių sunkmečiu domisi būstu, kuris gali būti
pastatytas iš molio, šiaudų ar medžio drožlių.

„Žmonių,
kurie nori statytis ekologišką namą, skaičius auga“, – lrt.lt sako
šiaudinius namus statantis Laimonas Ivaška. Anot specialistų,
ekologiško būsto populiarėjimą lemia daug priežasčių.

„Ekologiškas namas yra šiltas, nebrangiai kai



nuoja išlaikymas, geras mikroklimatas, o ir lietuviai
sunkmečiu itin galvoja apie finansus“, – kalba
Algimantas Dailidavičius, taip pat statantis ekologiškus namus.

Susidomėjusių skaičius didėja

Šiaudinių
namų statytojų asociacijos tarybos narė Edita Milutienė tvirtina, jog
lietuvių, norinčių pasistatyti ekologišką šiaudinį namą, daugėja. 

„Vasario
viduryje visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, vyko Europos tvarios
energetikos savaitė. Dar prieš šią savaitę buvo suorganizuota pažintinė
ekskursija į Kauno rajone esantį Zapyškio kaimą, kuriame pastatyti
modernūs šiaudiniai namai. Nustebome, nes atvyko net 200 žmonių“, –
pasakoja E. Milutienė.

Algimantas
Dailidavičius, ekologiškus namus Lietuvoje statantis nuo 1992 metų,
sako, kad jam taip pat klientų netrūksta ir jų ratas vis plečiasi.

Anot E. Milutienės, žmonės vis labiau domisi ekologiškais namais dėl daugelio priežasčių.

„Žmonių
pajamos sunkmečiu mažėja, tad jie žiūri, kokį namą gali pastatyti su
turima suma. Labai svarbus yra namo išlaikymas, nes šiaudinį namą
išlaikyti kainuoja daug pigiau. Tokie namai yra šilti“, – kalba
asociacijos tarybos narė.

Anot jos, itin reikšmingas faktorius, skatinantis ekologiškų namų statymą, yra vis labiau brangstanti energija.

„Tai
itin svarbu, kai visi dabar taupo pinigus, o energijos kainos vis
didėja ir ateityje dar labiau kils“, – tvirtina pašnekovė.

Visas straipsnis www.lrt.lt.

Rodyk draugams

Šiaudų namas: sveikas, šiltas ir pigus

Sintetinės medžiagos, naudojamos šiuolaikinių namų statybai,
sukelia vadinamąjį nesveiko namo sindromą, provokuojantį daugelio ligų
atsiradimą. Todėl vis daugiau žmonių renkasi iš natūralių medžiagų
pastatytus namus.

Aukštos civilizacijos pasaulio šalyse vis daugiau namų pastatoma iš šiaudų. Keletas šiaudinių namų jau stovi ir Lietuvoje.

Visą Daivos BARONIENĖS straipsnį skaitykite “Lietuvos žiniose” arba alfa.lt portale.

Rodyk draugams

Šiaudinukai Dievogaloje


Foto (c) “Auksinė varpa”

Ačiū visiems, kurie apsilankėte šį šeštadienį prie šiaudinių namų Dievogaloje (Kauno raj.). Keletą nuotraukų į internetą įmetė “Auksinė varpa”. Jas galite pažiūrėti čia.

Rodyk draugams

Ekskursija po šiaudinius namus

2009 m. vasario 7 d. kviečiame visus sudalyvauti ekskursijoje po šiaudinius namus Kauno rajone. Bus galima pamatyti ir pačiupinėti jau pastatytus šiaudinius namus bei pažiūrėti skaidres apie šių namų statymo procesą.

Visus susidomėjusius prašome registruotis čia.

Rodyk draugams

Šiaudinė namų šiluma



Šiaudinė namų šiluma

Rita Šemelytė, Savaitraštis “Šeimininkė” 2009, sausio 21 d.


Dievogalos kaime ramu kaip pas Dievą užpečkyje. Kaimo keliukas
atsiremia į mišką ir upelį, prieš akis atsiveria fantastiškas vaizdas į
Nemuno slėnį. Tokiame tobulai gražiame gamtos kampelyje po sniego
patalais snūduriuoja du dailūs namai nendriniais stogais. Iš vieno
rūksta dūmai, nors jame dar niekas negyvena.

Na, ir kas? O tas, kad namai pastatyti iš šiaudų. Ne vargani susmukę
šiaudinukai, o šiuolaikinės architektūros, kuriuose įrengtas
moderniausios technologijos geoterminis šildymas. Visa kita –
ekologiška. Net vidinė sienų apdaila.

Namų savininkas Šiaudinių namų asociacijos prezidentas Domantas Surkys
svetingai atveria duris. Prie lankytojų jis pripratęs – žmonės čia
nuolat atvažiuoja, nes besidominčių „šiaudizmu“ daugėja.

Visą straipsnį skaitykite spustelėję šią nuorodą.

Rodyk draugams

Delfi TV apie Kačerauskų šiaudų namą (Video)

Delfi TV paruošė trumpą siužetą apie Jono ir Viktorijos Kačerauskų šiaudinį namą. Filmukas susilaukė didžiulio komentatorių dėmesio.

Norėdami pamatyti siužetą spauskite čia.

Delfi TV siužeto anotacija:

Šiaudinio namo gyventojai: tai būstas, kuris beveik nieko nekainuoja

Jauna šeima, mažas vaikas ir didelis noras gyventi savarankiškai – ne
kartą girdėta situacija? Tokioje prieš keletą metų atsidūrė teisės
mokslus baigęs Jonas Kačerauskas. Vietoj tradicinio sprendimo –
paskolos keliasdešimčiai metų – jis pasirinko neįprastą išeitį – pats
pasistatė šiaudinį namą. Anot J. Kačerausko, toks būstas ekologiškas,
tvirtas, šiltas ir nedegus. O svarbiausia – itin pigus. Šiaudinio namo
su palėpe statybos šeimai atsiėjo apie 10 000 litų.

Šiaudinių pastatų statybų technologija reikalauja išmanymo: kaip
pastatyti karkasą, kaip sudėti šiaudų briketus, kaip juos aptinkuoti
specialiai paruoštu moliu. J. Kačerauskas sako statydamas savo daugiau
kaip 100 m2 ploto namą padaręs klaidų, bet įgijęs patirties, todėl
dabar konsultuojantis kitus šiaudinių būstų statytojus.

Kačerauskai nesinaudoja televizoriumi ir šaldytuvu, kol kas neturi
skalbimo mašinos. Autonominio elektros energijos šaltinio pakanka
įžiebti kelias lemputes, pakrauti mobiliuosius telefonus ir nešiojamąjį
kompiuterį. Iš natūralių medžiagų pastatytas namas, lauko tualetas ir
kol kas jokio vandentiekio – taip šeima gyvena ne tik iš taupumo.
Kodėl? Atsakymai DELFI.TV reportaže.

Rodyk draugams

Apie šiaudų namus pabuvojus Estijoje

Apie pirmąjį Baltijos šiaudinių namų statytojų suvažiavimą Estijoje rašė www.siaudunamai.lt. Pakalbinau vieną seminaro dalyvį Domantą Surkį kokių žinių ir įgūdžių jie parsivežė iš Estijos. Straipsnis senokas, bet geriau vėliau, nei niekada.


Baltijos šiaudinių namų statytojų suvažiavimo dalyviai (c) www.siaudunamai.lt

Ką naujo sužinojai Estijoje?

Ten pirmą kartą pamačiau kaip statomi namai iš didelių šiaudų ryšulių. Lietuvoje mes statyboms naudojame mažus ryšulius. Jų matmenys yra maždaug 50 x 30 x 120 cm. Tokio dydžio šiaudų ryšulius lengvai pakelia vienas žmogus. Juos lengva nešioti, perdėti iš vienos vietos į kitą, sudėti į karkasą. O Estijoje statyboms vadovavęs danas Lars Keller sakė, jog jie namus stato iš ryšulių, kurių išmatavimai yra 200 x 80 x 120 cm. Dirbant su tokiais ryšuliais jau reikalinga papildoma technika, nes vienas žmogus jo nepakelia. Estijoje organizatoriai negavo tokių matmenų šiaudų ryšulių. Čia gavome 60 x 120 x 120 cm ryšulius, taigi, dvigubai mažesnius, nei naudoja danai. Vienas žmogus tokio ryšulio irgi nepakelia. Teko kelti keliems vyrams iš karto.

Kuo skiriasi statyba iš tokio dydžio ryšulių?

Pats statymo procesas skiriasi tuo, kad yra greitesnis. Vieną didelį ryšulį greičiau įdedi į sieną nei kelis mažiukus. Siena platesnė, taigi galima lengviau statyti pastatus, kuriems nereikia karkaso. Tačiau tenka pasitelkti techniką, kuri kainuoja, o kartais ir sunkiai suorganizuojama. Statinio šeimininkas naudojant didelius šiaudų ryšulius gauna storesnę, vadinasi “šiltesnę” sieną. Tačiau ji storesnė, taigi namo vidaus plotas mažesnis. Lietuvoje sunkiau gauti didelių šiaudų ryšulių. Patogiau statyti iš mažų. Taigi, yra tokios statybos ir pliusų, ir minusų.

Ką dar naujo sužinojai?

Lars Keller pasakė, kad geriausias apšvietimas yra pastovus apšvietimas, taigi labai “šilto” namo langus reikėtų įstatyti šiaurinėje namo pusėje. Čia nebūna tiesioginių saulės spindulių, nesusidaro kontrastas tarp šešėlio ir saulės spindulio, taigi apšvietimas nuolatos pastovus. Tačiau iš karto reikia pabrėžti, kad langai į šiaurę gali būti tik tada, jei namas yra labai labai “šiltas”. Šiaudų namai gali patekti į tokią kategoriją, tik statyti reikia labai labai atidžiai ir izoliuoti visus galimus šilumos nutekėjimus. Tik labai rūpestingai pastatyto šiaudų namo langai gali būti atsukti į šiaurę. Beje, ši idėja yra naujovė. Dar tokių namų su langais į šiaurę nestato nė pats Lars Keller. Bet naudojant didelius šiaudų ryšulius ir atidžiai, apgalvotai statant, toks variantas įmanomas.

Vadinasi šiaudų namą reikia statyti labai atidžiai…

Taip. Čia trečias dalykas, kurį sužinojau seminare Estijoje. Jei palieki netyčia plyšį tarp šiaudų ryšulių sienoje, tai vėjas labai stipriai sumažina šilumines sienos savybes. Taip yra su namais, statomais iš įvairių medžiagų – rąstų, blokelių, plytų. Visur, norint sužinoti pastato šiluminį efektyvumą, yra apskaičiuojamos siauriausios sienos dalies savybės. Visur taip yra. Tačiau kadangi šiaudai yra labai gerai šilumą izoliuojanti medžiaga, tai susidaro didžiulis kontrastas – labai šilta siena, tačiau jei paliksime plyšelį, tai visas tas šilumos efektyvumas nueis šuniui ant uodegos. Būtent todėl ir sakoma, kad statant šiaudų namą reikia labai atidžiai užkamšyti net ir mažiausius plyšelius, jei nori pasiekti maksimalų šiaudų kaip izoliacinės medžiagos efektyvumą.

Ar statymo būdas iš didelių šiaudų ryšulių irgi skiriasi?

Na, statymo būdų iš šiaudų ryšulių yra labai labai įvairių nesvarbu iš kokio dydžio ryšulių. Kas kaip sugalvoja, tas taip stato. Larsas mus mokė štai tokio būdo. Statyba bekarkasė. Dideli ryšuliai dedami vienas šalia kito. Kita eilė dedama ant viršaus pražangiai, kaip plytas mūrijant. Ryšuliai neperkalami jokiais strypeliais ar lazdelėmis kaip įprasta. Vietoj to naudojamas kitas ryšulių sutvirtinimo būdas: krovinių pakavimui naudojamomis plastikinėmis juostomis surišami šalia esantys ryšuliai vienas su kitu, t. y. kiekvieną ryšulį reikia surišti su šalia esančiu ir ant viršaus esančiu. Taip “sumūrijus” sieną vėliau joje išpjaustomos angos langams ir durims. Uždedamas stogas.

Tai jūs būtent tokiu būdu ir pastatėte namelį seminaro metu?

Taip. Seminaras truko 5 dienas. Pirma diena buvo skirta teorinėms žinioms įgyti. Per antrąją pastatėme pamatus, per trečiąją padarėm stogą ant žemės, ketvirtąją dieną sudėjom šiaudus ir užkėlėm stogą. Taigi, per 3 dienas 17 žmonių pastatėme namuką. Penktoji diena buvo skirta ekskursijai po Estijos šiaudinius namus.

Įdomu. Kiek objektų aplankėte?

Aplankėme dvi vietoves Estijoje. Pirmojoje pastatyti 3 žvejų nameliai. Labai įdomus žmogus yra jų architektas. Jis stengėsi padaryti viską kuo pigiau. Įdomu tai, kad jis turi susirašęs visas medžiagas kas kiek kainavo. Įskaitant ir žmogaus darbą vienas toks namukas kainavo 10 000 eurų. Plotas – 30-35 m2. Sustačius ryšulius į sienas ir apšildinus jais stogą ten paliekamas tarpas, kad nesikauptų kondensatas, nuolatos vėdintųsi ir užtraukiama viskas ruberoidu. Nameliai patogūs. Jie naudojami kaip šio architekto verslas – nuomojami atostogautojams, poilsiautojams. Taigi, juose gyvenama. Šalia jų pastatyta vėjo jėgainė, iš kurios jie ir gauna energijos.
Kitoje vietovėje, kuri yra visai kitame Estijos gale, aplankėme vasarnamį. Jo karkasas padarytas iš apvalių rąstų, namas aptinkuotas moliu. Bet jis dar nebaigtas įrengti. Iš viso Estijoje pastatyta gal 9 pastatai iš šiaudų ryšulių.

O kiek kitose šalyse?

Larsas pasakojo apie Danijos patirtį. Sakė, jog iš pradžių registruodavo ir skaičiuodavo kiekvieną namą, bet labai greitai išplito šis statybos būdas, kad dabar jau neįmanoma suskaičiuoti. Ištisos gyvenvietės statomos iš šiaudų ryšulių. Ir visame pasaulyje statoma daug šiaudinių namų. Jau nebesuskaičiuojama.

Ar skiriasi statyba kitose šalyse?

Statoma visur iš principo lygiai taip pat. Vietovė įneša tik neesminius papildymus. Pavyzdžiui, Danijoje yra daug kriauklių. Jie jas naudoja vietoj skaldos. Nustumia dirvožemį, užpila kriauklėmis ir ant jų stato šiaudinius namus. Danijoje išsivystęs labiau technikos naudojimas, taigi jie naudoja daug automatizuotų įrengimų – sunkvežimius, tokius su ranka, kad pakeltų sunkius šiaudų ryšulius, motorinius pjūklus angoms išpjaustyti su 80 cm pjūklais, tinkuoja moliu, kurį purškia purškimo aparatais. Skurdesnės šalys daugiau naudoja rankų darbo, nes taupo. Danijoje Larsas stato namus tik iki 120 m2 ploto. Jei užsakovas pageidauja didesnio namo, tai Larsas atsisako statyti. Jis įsitikinęs, kad žmogui daugiau nereikia. Galbūt tai būdinga Danijai ir kitoms Vakarų Europos šalims. Jos jau turi ploto ir kuro taupymo tradicijas. Lietuviai dar to neturi, galbūt dėl to, kad augo vienkiemiuose kur daug erdvės, o sovietiniais laikais galėjome pleškinti tiek kuro, kiek panorėdavome. Gal taupyti dar esame neįpratę. Lietuvoje mes statysime net 300 m2 ploto pastatus pardavimui ir manome, kad juos nupirks.

Domantą Surkį kalbino Laimis Žmuida

Rodyk draugams