BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie šiaudų namus pabuvojus Estijoje

Apie pirmąjį Baltijos šiaudinių namų statytojų suvažiavimą Estijoje rašė www.siaudunamai.lt. Pakalbinau vieną seminaro dalyvį Domantą Surkį kokių žinių ir įgūdžių jie parsivežė iš Estijos. Straipsnis senokas, bet geriau vėliau, nei niekada.


Baltijos šiaudinių namų statytojų suvažiavimo dalyviai (c) www.siaudunamai.lt

Ką naujo sužinojai Estijoje?

Ten pirmą kartą pamačiau kaip statomi namai iš didelių šiaudų ryšulių. Lietuvoje mes statyboms naudojame mažus ryšulius. Jų matmenys yra maždaug 50 x 30 x 120 cm. Tokio dydžio šiaudų ryšulius lengvai pakelia vienas žmogus. Juos lengva nešioti, perdėti iš vienos vietos į kitą, sudėti į karkasą. O Estijoje statyboms vadovavęs danas Lars Keller sakė, jog jie namus stato iš ryšulių, kurių išmatavimai yra 200 x 80 x 120 cm. Dirbant su tokiais ryšuliais jau reikalinga papildoma technika, nes vienas žmogus jo nepakelia. Estijoje organizatoriai negavo tokių matmenų šiaudų ryšulių. Čia gavome 60 x 120 x 120 cm ryšulius, taigi, dvigubai mažesnius, nei naudoja danai. Vienas žmogus tokio ryšulio irgi nepakelia. Teko kelti keliems vyrams iš karto.

Kuo skiriasi statyba iš tokio dydžio ryšulių?

Pats statymo procesas skiriasi tuo, kad yra greitesnis. Vieną didelį ryšulį greičiau įdedi į sieną nei kelis mažiukus. Siena platesnė, taigi galima lengviau statyti pastatus, kuriems nereikia karkaso. Tačiau tenka pasitelkti techniką, kuri kainuoja, o kartais ir sunkiai suorganizuojama. Statinio šeimininkas naudojant didelius šiaudų ryšulius gauna storesnę, vadinasi “šiltesnę” sieną. Tačiau ji storesnė, taigi namo vidaus plotas mažesnis. Lietuvoje sunkiau gauti didelių šiaudų ryšulių. Patogiau statyti iš mažų. Taigi, yra tokios statybos ir pliusų, ir minusų.

Ką dar naujo sužinojai?

Lars Keller pasakė, kad geriausias apšvietimas yra pastovus apšvietimas, taigi labai “šilto” namo langus reikėtų įstatyti šiaurinėje namo pusėje. Čia nebūna tiesioginių saulės spindulių, nesusidaro kontrastas tarp šešėlio ir saulės spindulio, taigi apšvietimas nuolatos pastovus. Tačiau iš karto reikia pabrėžti, kad langai į šiaurę gali būti tik tada, jei namas yra labai labai “šiltas”. Šiaudų namai gali patekti į tokią kategoriją, tik statyti reikia labai labai atidžiai ir izoliuoti visus galimus šilumos nutekėjimus. Tik labai rūpestingai pastatyto šiaudų namo langai gali būti atsukti į šiaurę. Beje, ši idėja yra naujovė. Dar tokių namų su langais į šiaurę nestato nė pats Lars Keller. Bet naudojant didelius šiaudų ryšulius ir atidžiai, apgalvotai statant, toks variantas įmanomas.

Vadinasi šiaudų namą reikia statyti labai atidžiai…

Taip. Čia trečias dalykas, kurį sužinojau seminare Estijoje. Jei palieki netyčia plyšį tarp šiaudų ryšulių sienoje, tai vėjas labai stipriai sumažina šilumines sienos savybes. Taip yra su namais, statomais iš įvairių medžiagų – rąstų, blokelių, plytų. Visur, norint sužinoti pastato šiluminį efektyvumą, yra apskaičiuojamos siauriausios sienos dalies savybės. Visur taip yra. Tačiau kadangi šiaudai yra labai gerai šilumą izoliuojanti medžiaga, tai susidaro didžiulis kontrastas – labai šilta siena, tačiau jei paliksime plyšelį, tai visas tas šilumos efektyvumas nueis šuniui ant uodegos. Būtent todėl ir sakoma, kad statant šiaudų namą reikia labai atidžiai užkamšyti net ir mažiausius plyšelius, jei nori pasiekti maksimalų šiaudų kaip izoliacinės medžiagos efektyvumą.

Ar statymo būdas iš didelių šiaudų ryšulių irgi skiriasi?

Na, statymo būdų iš šiaudų ryšulių yra labai labai įvairių nesvarbu iš kokio dydžio ryšulių. Kas kaip sugalvoja, tas taip stato. Larsas mus mokė štai tokio būdo. Statyba bekarkasė. Dideli ryšuliai dedami vienas šalia kito. Kita eilė dedama ant viršaus pražangiai, kaip plytas mūrijant. Ryšuliai neperkalami jokiais strypeliais ar lazdelėmis kaip įprasta. Vietoj to naudojamas kitas ryšulių sutvirtinimo būdas: krovinių pakavimui naudojamomis plastikinėmis juostomis surišami šalia esantys ryšuliai vienas su kitu, t. y. kiekvieną ryšulį reikia surišti su šalia esančiu ir ant viršaus esančiu. Taip “sumūrijus” sieną vėliau joje išpjaustomos angos langams ir durims. Uždedamas stogas.

Tai jūs būtent tokiu būdu ir pastatėte namelį seminaro metu?

Taip. Seminaras truko 5 dienas. Pirma diena buvo skirta teorinėms žinioms įgyti. Per antrąją pastatėme pamatus, per trečiąją padarėm stogą ant žemės, ketvirtąją dieną sudėjom šiaudus ir užkėlėm stogą. Taigi, per 3 dienas 17 žmonių pastatėme namuką. Penktoji diena buvo skirta ekskursijai po Estijos šiaudinius namus.

Įdomu. Kiek objektų aplankėte?

Aplankėme dvi vietoves Estijoje. Pirmojoje pastatyti 3 žvejų nameliai. Labai įdomus žmogus yra jų architektas. Jis stengėsi padaryti viską kuo pigiau. Įdomu tai, kad jis turi susirašęs visas medžiagas kas kiek kainavo. Įskaitant ir žmogaus darbą vienas toks namukas kainavo 10 000 eurų. Plotas – 30-35 m2. Sustačius ryšulius į sienas ir apšildinus jais stogą ten paliekamas tarpas, kad nesikauptų kondensatas, nuolatos vėdintųsi ir užtraukiama viskas ruberoidu. Nameliai patogūs. Jie naudojami kaip šio architekto verslas – nuomojami atostogautojams, poilsiautojams. Taigi, juose gyvenama. Šalia jų pastatyta vėjo jėgainė, iš kurios jie ir gauna energijos.
Kitoje vietovėje, kuri yra visai kitame Estijos gale, aplankėme vasarnamį. Jo karkasas padarytas iš apvalių rąstų, namas aptinkuotas moliu. Bet jis dar nebaigtas įrengti. Iš viso Estijoje pastatyta gal 9 pastatai iš šiaudų ryšulių.

O kiek kitose šalyse?

Larsas pasakojo apie Danijos patirtį. Sakė, jog iš pradžių registruodavo ir skaičiuodavo kiekvieną namą, bet labai greitai išplito šis statybos būdas, kad dabar jau neįmanoma suskaičiuoti. Ištisos gyvenvietės statomos iš šiaudų ryšulių. Ir visame pasaulyje statoma daug šiaudinių namų. Jau nebesuskaičiuojama.

Ar skiriasi statyba kitose šalyse?

Statoma visur iš principo lygiai taip pat. Vietovė įneša tik neesminius papildymus. Pavyzdžiui, Danijoje yra daug kriauklių. Jie jas naudoja vietoj skaldos. Nustumia dirvožemį, užpila kriauklėmis ir ant jų stato šiaudinius namus. Danijoje išsivystęs labiau technikos naudojimas, taigi jie naudoja daug automatizuotų įrengimų – sunkvežimius, tokius su ranka, kad pakeltų sunkius šiaudų ryšulius, motorinius pjūklus angoms išpjaustyti su 80 cm pjūklais, tinkuoja moliu, kurį purškia purškimo aparatais. Skurdesnės šalys daugiau naudoja rankų darbo, nes taupo. Danijoje Larsas stato namus tik iki 120 m2 ploto. Jei užsakovas pageidauja didesnio namo, tai Larsas atsisako statyti. Jis įsitikinęs, kad žmogui daugiau nereikia. Galbūt tai būdinga Danijai ir kitoms Vakarų Europos šalims. Jos jau turi ploto ir kuro taupymo tradicijas. Lietuviai dar to neturi, galbūt dėl to, kad augo vienkiemiuose kur daug erdvės, o sovietiniais laikais galėjome pleškinti tiek kuro, kiek panorėdavome. Gal taupyti dar esame neįpratę. Lietuvoje mes statysime net 300 m2 ploto pastatus pardavimui ir manome, kad juos nupirks.

Domantą Surkį kalbino Laimis Žmuida

Rodyk draugams