BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dar kartą apie drėgmę šiaudinėje sienoje

Delfis perspausdino “Lietuvos žinių” straipsnį apie šiaudinio namo statybą Upytėje, Panevėžio rajone. Jį galite rasti čia. Straipsnis neinformatyvus, paprastas. Labiausiai mane sudomino paskutinė straipsnio pastraipa.

Nerimaujantiesiems,
kad šiaudų namus gali suniokoti graužikai ar gaisrai, to tikrai bijoti
nereikia. Briketai suspaudžiami taip, kad tampa nelyginant akmens vata,
kurios neįveikia nei graužikų dantys, nei ugnies liežuviai. Pakenkti
tokiems namams gali tik drėgmė, skatinanti šiaudų puvimą.

Šiaip viskas čia gerai parašyta. Ugnis nutinkuotai šiaudinei sienai nekenkia. Yra pavyzdžių pasaulyje kada kyla gaisras šiaudinio namo viduje. Išdega viskas kas iš medžio, popieriaus, plastmasės, medžiagos, o nutinkuotos šiaudinės sienos lieka stovėti. Graužikai sienai taip pat nebaisūs, jei aptinkuoji. Kas bijo, tai gali nuo graužikų dar ir metalinį tinklelį uždėti prieš tinko sluoksnį. Tada tikrai graužikai į sieną neprasigrauš. Ir tas teisinga, kad pakenkti šiaudiniams namams gali drėgmė, skatinanti šiaudų puvimą. Viskas parašyta teisingai. Nieko neprikiši. Jokių priekaištų straipsnio autorei neturiu. Viskas gerai. Tačiau žodžiai taip sudėlioti ir akcentas straipsnio gale uždėtas ant žodžių “pakenkti tokiems namams gali drėgmė, skatinanti šiaudų puvimą” . Taip sudėliojus akcentus gaunasi tarsi drėgmė ir puvimas šiaudiniame name yra neišvengiamas ir, kad toks namas būtinai supus šalyje, kurios net vardas kartais kildinamas nuo žodžio “lietus”.

Todėl man kilo noras dar kartą parašyti apie drėgmės pavojų šiaudinėje sienoje ir šiek tiek paaiškinti situaciją.

Man teko girdėti apie tokius šiaudinių namų statybos atvejus kada šiaudai sienoje pradėjo pūti. Ir kai kurie mano draugai išgirdę tokius dalykus iš karto nurašė šiaudus kaip netinkamus statybai medžiagą drėgnuosiuose kraštuose. Ir tie mano draugai, turėdami vieną supuvusios sienos atvejį drėgname krašte nieko nenori girdėti apie tūkstančius sėkmingų pastatų pastatytų dar drėgnesnio klimato šalyse ir stovinčius po šiai dienai. Čia nori nenori peršasi akivaizdi išvada. Tas supuvęs namas buvo “išimtis”, “statybos klaida”, o ne “taisyklė”.

Kalbu apie labai konkretų atvejį. Panagrinėkime situaciją. Šiaurės amerikos šiaurinėje dalyje, kur klimatas drėgnas ir panašus į Lietuvos žmogelis sumanė pasistatyti namą iš šiaudų. Statė jis, kaip supratau iš pasakojimo, neteisingai ir į šiaudų ryšulius pateko drėgmė. O to jokiu atveju negalima leisti statyboje iš šiaudų ryšulių! Paskui tas žmogelis net medžius iškirto, kurie augo šalia pastato ir, neva, užstojo vėjo srautus, kurie būtų išdžiovinę sudrėkusią sieną. Niekas nepadėjo. Aš tai laikau statybos klaida. Žmogus tiesiog blogai pastatė, todėl pastatas ir pradėjo pūti.

Pasaulyje yra daug pastatų su šiaudinėmis sienomis drėgno klimato zonose, pastatytos netgi pirtys! Lietuvoje taip pat galima pačiupinėti tokių namų, kurie neaptinkuoti stovi per visą rudenį, žiemą ir pavasarį. Ir jie nepūna! Kodėl?

Pasirodo yra keletas drėgmės rūšių. Santykinė oro drėgmė, rūkas, iškritusi rasa, šoninis lietus aplijęs sieną šiaudams yra nepavojingi. Ir tuo gali įsitikinti kiekvienas, nes yra pavyzdžių stovinčių ir Lietuvoje ir galima nuvažiuoti ir įsitikinti pačiam. Jei siena buvo aplyta ar aplaistyta, ar sudrėko nuo rūko, tai drėgmė į ryšulio vidų nepatenka. Ji greitai išgaruoja ir puvimo procesas neprasideda.

Pavojinga yra ta drėgmė, kuri patenka į ryšulio vidų. Ji patekti gali keliais atvejais. Gali būti taip, kad ūkininkas presavo nevisiškai sausus šiaudus. Vėliau iš ryšulio vidaus drėgmės niekaip nepašalinsi. Todėl reikia stengtis dalyvauti presavimo procese ir nors žvilgtelėti ar tikrai sausus šiaudus ūkininkas presuoja. Taip pat galima pasverti ryšulius, kuriuos perki ir paskaičiuoti maždaug kiek procentų drėgmės juose yra ir ar jie tinkami statybai.

Kai jau nusipirkote sausus šiaudų ryšulius, tai reikia sausai juos ir pervežti. Taip pat sausai sandėliuoti. Jei aplis ir drėgmė pateks į vidų, tai tokie ryšuliai jau yra netinkami. Galite juos išmesti.

Trečias atvejis kada drėgmė gali patekti į ryšulio vidų yra tada, kai jie jau sustatyti į karkasą. Netinkamai izoliavus palangę, viršutinius sienos šiaudus, durų ertmę ar kitas ertmes drėgmė gali patekti iš viršaus. Tokių atvejų būna. Man teko skaityti, kad netgi šiaudinių namų statybos profesionalai padaro tokių klaidų. Skambina klientas ir sako, kad siena pradėjo pūti. Tada atvažiuoja statytojai, išsiaiškina pro kur pateko vanduo, išima sudrėkusius ryšulius iš sienos, įdeda kitus, sausus, izoliuoja pavojingą vietą ir namas toliau stovi kaip stovėjęs.

Klaidų žinoma pasitaiko. Tačiau jų būna labai retai.

Norėtųsi, kad rašant apie drėgmę šiaudų sienoje visada būtų paminėta, jog būtina saugoti ryšulius nuo drėgmės. Taip ir parašyta minėtame straipsnyje. Pradedama statyti nuo stogo. Tačiau taip pat norėtųsi, kad būtų parašyta ir apie tūkstančius sėkmingų statybos atvejų drėgno klimato zonose. Ir būtinai apie pirtis! Juk ten drėgmė didžiulė. Taip pat būtų gerai, kad būtų paminėti ir nesėkmingi tradicinės statybos atvejai. Juk būna ir taip, kad stato karkasinį namą ar mūrinį, bet padaro klaidų. Pelės išgraužia visą putų polistirolą, rąstinėse sienose atsiranda plyšių, mūrinė siena suskyla ir susidaro plyšys vėjui patekti į sienos vidų. Šios statybos klaidos taip pat retos, tačiau jų taip pat pasitaiko.

Žurnalisto pareiga yra pateikti visą informaciją, nieko nenutylint ir informacijos šališkai nepakreipiant, o skaitytojo teisė yra analizuoti pateiktą medžiagą savo galva ir pačiam priimti sprendimus, kurie jam tuo metu tinka.

Rodyk draugams

Kaip tinkuoti šiaudinį namą


Foto (c) www.siaudunamai.lt

2008 m. birželio 27-29 d. vyko antrasis Baltijos šiaudinių namų statytojų suvažiavimas. Šį kartą Lietuvoje. Pirmasis suvažiavimas buvo praeitais metais Estijoje. Trečiasis suvažiavimas planuojamas Latvijoje galbūt kitais metais.

Estijoje praktinio seminaro metu buvo statomas mažas šiaudinis namukas. Pradedant nuo pamatų, namo pagrindo, baigiant sienomis ir stogu. Per porą dienų namukas buvo pastatytas. Jo statybos nuotraukas galite pažiūrėti čia.

Lietuvoje sumanyta ne pakartoti seminarą, o tarsi pratęsti - ne statyti namą iš naujo, o tinkuoti jau pastatytą namą. Tam puikiai tiko garsusis Jono ir Viktorijos Kačerauskų šeimos pastatas. Nuotraukoje viršuje kaip tik matote kaip tepamas trečiasis tinko sluoksnis.

Kitiems Lietuvos šiaudistams jau teko susipažinti su estais jau praeitais metais ir sužinoti, jog jie yra tinkavimo profesionalai, o aš estukus pamačiau pirmą kartą. Nors dabar estukai čia svečiavosi, buvo jiems parodyta keletas šiaudinių namų pastatų Lietuvoje, iškūrenta šiaudinė pirtis, tačiau dažnai buvo žiūrima į juos ne kaip į svečius, bet kaip į informacijos šaltinius, mokytojus, patarėjus, specialistus… Lietuviai kaip įmanydami stengėsi sužinoti kuo daugiau tinkavimo subtilybių, tačiau trijų dienų ir vienos nakties pirtelėje ryškiai tam neužteko. Todėl lietuviai nutarė estukus pasikviesti į Lietuvą dar kartą.

2008 m. liepos 29–31 d. Zapyškyje (Kauno r.), Dievogalos kaime vyks praktinis šiaudinių namų
tinkavimo molio ir kalkių tinkais seminaras.

Jo metu bus ne tik mokoma kaip pačiam nusitinkuoti namą, kaip pačiam pasigaminti tinką ar natūralius dažus, bet bus pademonstruota ir Tadelakt technologija.

Kas tai yra Tadelakt technologija? Ji atsirado seniai, Maroke. Tai labai brangi ir laikui imli technologija. Jos metu iš natūralių medžiagų pagaminamas toks tinkas, kuris nepraleidžia drėgmės. Tokią technologiją naudojo marokiečiai senuosiuose dvaruose.

Atrodytų, kas čia tokio? Juk mes turime daug vandeniui nelaidžių medžiagų: metalas, degta ir glazūruota keramika, plastikinė plėvelė, dabar jau ir betono vandeniui atsparaus yra gaminama. Taip, nieko čia TOKIO! Tačiau tiems, kas nori statyti iš natūralių medžiagų, tiems kas nori gyventi tarp natūralių medžiagų, liesti natūralias, gamtines, nesintetines medžiagas savo kūnu tadelaktas yra atradimas. Juk pagalvokite - pasistatėte namą iš natūralių medžiagų, tačiau vis tiek norisi ir komforto - karšta vonia, kriauklė, dušas, tualetas… Ir kas tada? Perkate metalinę vonią, emaliuotą kriauklę ir plyteles duše klojate su vandeniui atspariais plytelių klijais. Pastato sienos ekologiškos, tačiau vis tiek gyvenant jame tenka nuolatos liestis su nenatūraliomis medžiagomis. Tai kokia tada prasmė statyti ekologišką namą, jei tavo drabužiai, įrankiai, daiktai, indai - visa prie ko tu kasdien betarpiškai lietiesi yra neekologiška ir greičiausiai kenkia tavo sveikatai. Jau geriau gyventi neekologiškame name, tačiau liestis su ekologiškais daiktais. Tai tiek filosofijos…

O praktikoje tadelaktas atrodo štai taip:

Foto (c) www.house-in-lorgues.com

Natūralistas gali iš molio ar kitų natūralių medžiagų kaip iš plastilino nusilipdyti bet kokios formos vonią, kriauklę ar dušo kabiną ir paskui tiesiog juos padengti tadelakt tinku. Ir viskas. Jis ir ekologiškas, ir natūralus, ir nepraleidžia vandens ir, svarbiausia, gražiai atrodo.

Daugiau informacijos ir registracija į seminarą čia.

Rodyk draugams

Pirtis iš šiaudų Lietuvoje

Jau rašiau, kad prieš porą metų teko pabuvoti Baltarusijoje esančioje pirtyje, kurios sienos pastatytos iš šiaudų. Ten buvo dviejų aukštų pastatas. Prabangus. Dviejų aukštų. Su atviru baseinu. Ji nutinkuota ir iš išorės negali pasakyti iš ko ji pastatyta. Atrodo kaip normalus namukas. Štai jos nuotrauka:

Tačiau viduje yra paliktas taip vadinamas “tiesos langas”. Tai tokia vieta kur šiaudai neužtinkuoti. Įdėtas stiklas ir gali matyti sienos vidų. Tokie “tiesos langai” dažnai paliekami šiaudiniuose namuose, nes nutinkavus tikrai neina pasakyti kas slypi po tinku. “Tiesos langas” atrodo kaip paveikslas. “Langas” gali būti atidaromas ir šiaudus galima pačiupinėti. Štai vienas tokio “lango” pavyzdys:

Deja, Baltarusijoje buvome trumpai ir išbandyti pirties nepavyko. Jautėme tik atmosferą viduje. Būdamas viduje tarsi jauti, kad namas pastatytas iš kažko lengvo. Betoninio pastato sienos sukeltų slėgimo jausmą, o ten jautėmės laisviau. Gal tai įsitikinimas, o galbūt vis tik jaučiasi pagal mikroklimatą ir vidinius pojūčius kokiame name esi.

Praeitą savaitę teko lankytis pirmojoje šiaudinėje pirtelėje Lietuvoje. Ir šį kartą ne tik lankytis, o ir išbandyti ją. Pirtis, žinoma, kaip pirtis. Maloni, jaukaus dizaino. Ir “pečiukas” normalus, ir garai normalūs. Tačiau man joje patiko tai, kad buvo kuo kvėpuoti.

Žinoma, aš nesu pirčių specialistas. Reikėtų, kad šią pirtį “patikrintų” daug pirčių matę ir šią sritį išmanantys specialistai, tačiau kiek aš esu susidūręs su pirtimis, tai galiu pasakyti, kad oras joje tikrai neblogas, gaivus. Aš mėgstu orą, todėl man tai yra labai svarbus faktorius sprendžiant apie pirties kokybę. Mano manymu, būtinai turi būti gera ventiliacija. O šiaudai tam, kad pastatyti šiltą ir tuo pat metu “kvėpuojančią” sieną puikiai tinka.

Statant iš kitų medžiagų ir norint, kad šiluma nepabėgtų jų sienos išklojamos folija arba kokia nors kita medžiaga. Šiaudinėje pirtelėje to nėra. Kaip tik priešingai - šiaudinėje pirtyje NEGALIMA DĖTI JOKIOS DRĖGMĖS BARJERĄ SUDARANČIOS PLĖVELĖS. Atrodytų paradoksalu, nes juk šiaudus norisi saugoti nuo drėgmės susidarančios pirtyje, tačiau, pasirodo, yra visiškai priešingai. Jei tik uždėtum garo izoliaciją, tai už plėvelės dėl temperatūrų skirtumo susidarytų kondensatas, kuris patektų į šiaudus ir iš jų nepasišalintų. Siena pradėtų pūti.

Statant šiaudinę pirtį jokios izoliacijos dėti nereikia. Šiaudinė siena tiesiog nutinkuojama, o paskui apkalama medinėmis lentelėmis ar pagražinama kita apdaila. JOKIO VANDENS BARJERO! Ir antras labai svarbus dalykas - išorinė pirties siena turi orą praleisti geriau, nei vidinė. Tada susidaro natūrali trauka, kuri “ištraukia” susidariusią drėgmę į lauką. Todėl paprastai daromas “lengviau kvėpuojantis” - kalkinio skiedinio tinkas iš išorės ir “sunkiau kvėpuojantis” - molio tinkas iš vidaus.

Štai ir visas technologines “paslaptis” nupasakojau. Toliau viskas priklauso nuo šeimininko fantazijos.

Lauksim kol pirtelę patikrins “specialistai”, o susidomėjusiems ir norintiems rasti daugiau informacijos apie šiaudines pirtis visame pasaulyje siūlau į google langelį įvesti žodžius “straw bale sauna”.

Rodyk draugams