BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nori namo? Statyk is šiaudų!



Nuotrauka iš www.barrettstudio.com/strawbale_home.htm


Nori namo? Statyk is šiaudų!


Virginija KAVALIAUSKIENĖ


Šiaudinis namas. Neįprastai skamba, tiesa? Jei vis dėlto ryšitės pulti tiesiog į glėbį gamtai, belieka paskambinti architektui Petrui DEVIŽIUI. Jis pirmasis Lietuvoje sukūrė ir pasistatė namą iš šiaudų Nemenčinės krašte. Beje, jau turi sekėjų. Visai neseniai panašiame name apsigyveno jauna advokato Jono KAČERAUSKO šeima. Gal todėl Petras juokauja: „Esu advokatų architektas…”


Namas per tris mėnesius


Pasižiūrėti bei paliesti rankomis eksponato išvykome po ilgai trukusio lietaus. Judėdami pirmyn dar šiaip taip tikslą pasiekėme, deja, grįždami atgal bejėgiškai įklimpome rudo molio dirvoje. (Nuotraukos liudija apie mūsų pastangas išsigelbėti.) Šiaudinio namo gyventojams, savotiškiems atsiskyrėliams, tai atrodo natūralu – jie nuolat po lietaus „atsikasą“. Nes viskas čia dar taip nauja, kad nėra nė žvyrkelio…


Su atkakliu, užsispyrusiu, tikslo siekiančiu namo šeimininku Jonu tądien nepavyko susitikti. Bendravome su jo žmona Viktorija ir metukų sulaukusiu Jonuku.


Paveldės skrynią su lelijomis


Tokį namą galima pasistatyti iš trijų atlyginimų ir gana greitai - Jonas, padedant draugų darbščioms rankoms, jį susirentė per tris mėnesius. Namas apskritas, turi centrinį stulpą, nuo kurio lyg saulės spinduliai į visas šalis driekiasi sijos. Viduje atvira erdvė, perskirta į dvi dalis. Jaunoji šeimyna įsikūrusi vienoje namo dalyje. Sienos – tie patys šiaudai, vietomis pridengti audeklu. Tik grindys iš lentų. Baldų beveik nėra. Viktorija laukia senovinės skrynios, kurią paveldės iš močiutės. Svarbus akcentas – malkomis kūrenama metalinė krosnelė, nuo kurios sklinda maloni šiluma. Šalia – čiužinys, pakabinamas lopšys, stalas, sukonstruotas iš medinės lentos ir siuvimo mašinos kojų…


Lauke virš durų kabos šeimos herbas… Jį dar reikia sukurti. Kaip ir nedidelį sodą – pasodinti keletą obelų, kriaušių. Pastatyti indėnišką pirtį, kaitinamą akmenimis, aptinkuoti namą. Žaltys, netoli namo įsirausęs į šiukšlių krūvą, liudija, kad čia gyventi gera…


Kas išginė į kaimą


Kas išginė šiuos miesto vaikus (tiesa, Viktorija save kildina iš kaimo) iš sostinės? „Norime ramiai gyventi. Gyventi sau, patys auginti vaikus, neatiduoti jų į darželius. Noriu turėti daug vaikų, pati juos auklėti… Natūralioje aplinkoje, gamtoje. Ir Jonuką gimdžiau ne ligoninėje, o namuose… Tas miestietiškas darbas „nuo -iki” man netinka. Aš ir nedirbdama savo šeimą išmaitinsiu. Yra daržas, visas ūkis. Juolab, kad abu esame vegetarai, - pasakoja Viktorija. – O susitikome mes abu mieste, per paskaitas, prieš dvejus metus. Tai ypatingas susitikimas… Vyko bene pirmas „teisininkų“ seminaras. Laukėme dėstytojo. Žinojome, kad jis – Jonas Kačerauskas. Na, iš vardo sprendžiant, turbūt jau senelis. Ir staiga įskrenda gražus, jaunas lyg studenčiokas vaikinas su kuprine. Nė nepajutau, kaip ėmėme bendrauti.“


Kiekviena plyta „prakeikta“


„Ko reikia, kad šiaudinio namo idėja paplistų? „Noro ir meilės, - aiškina architektas Petras. – Supratimo, kodėl toks statybos būdas yra šiuolaikiškiausias. Nors jį prieš dešimtmetį pats atradau, pastatęs namą sužinojau, kad pasaulyje tokių esama gana seniai. Šiaudų statybos būdas atsirado Amerikoje prieš šimtą metų, kai į žemyną atvykę žmonės turėjo gyventi „čia ir dabar“. Būtent iš šiaudų susikurdavo užuovėjas… Tai ateities žmonių namai, nes juose gyventi sveika, pagaliau palikti namai patys išnyksta „sugrįžta“ į žemę, ne taip kaip plytos, kurios guli žemėje tūkstančius metų… O madą galima „padaryti“ – tereikia išsirinkti skirtingų augalų šiaudus, kurie švies skirtingomis spalvomis, pasižymės skirtinga energetika bei skirtingomis gydomosiomis savybėmis. Erdvė viduje turi būti atvira. Langai – savotiškos namo akys, todėl jų turi būti dvi…“


Petras aiškina, kad labai svarbu namą statyti pačiam. Su meile. Žinome, kaip stato svetimi samdyti žmonės. Darbininkai keikiasi (beveik kiekviena klojama plyta būna „prakeikta“), girtauja…


Kam pranašumas, o kam – trūkumas


„Kokie namo iš šiaudų pranašumai? Pagrindinis pranašumas: jį pastatyti galima turint mažai pinigų ir labai greitai. Kartu tai ir trūkumas, mat žmonės pasiklydę tarp savo troškimų. Neturi galimybių statytis, bet siekia labai aukštai. Užsineria kilpą, imdami paskolas iš bankų… Mąstant filosofiškai – jei tokia pigi statyba paplis, „sociumas“ pajus pavojų: aha, žmogus gali išgyventi ir vienas, vadinasi yra nepriklausomas. Kaip tokį valdyti, kaip apkrauti mokesčiais?“


Petras nesiūlo visiems palikti butus ir eiti gyventi į gamtą, po šiaudų pastoge, tačiau daugelyje Europos šalių tokie visuomeniniai sąjūdžiai išjudina žmonių sąmonę, jie drąsiau imasi paprastesnių statybos metodų.


Kareiviai su automatais


Prisimindamas statybos džiaugsmus, Petras užsimena, kad sunkiausia buvo rasti… statines. Tai pamatai, be kurių namo iš šiaudų nepastatysi. (Taigi šis namas iškilęs ant pontono – tarsi savotiškas laivas.) Petras lyg pasakoje reikiamu metu atsidūrė reikiamoje vietoje – Panevėžyje, kur susipažino su žmogumi, kuris, pasirodo, tas statines saugojo sandėlyje… Mistika? Tiesa, dėl tų statinių fizikas Kęstutis Ašmonaitis, kurio sklype pastatytas namas, turėjo nemalonumų. Kareiviai, iš malūnsparnio aptikę statines, bandė kontrabandinio spirito ieškoti. Atbėgo su automatais… Ir iš gamtos apsaugos atėję klausinėjo: „Gal jūs čia statote tai, kas uždrausta?”


Mistinių dalykų būta ir daugiau. Prieš imdamasis ko nors svarbaus, Petras susapnuodavęs beždžionę, kuri rankose laikydavo geltoną apskritimą (vėliau Petras ją perkėlė ant vėliavos)… O kartą paslaptingas balsas sapne pasakė, kad gegužės 15 dieną jo laukia svarbus įvykis!


Ilgai užsibuvome architekto Petro valdose. Filosofavome apie pasaulio išsigelbėjimą – grįžimą prie gamtos: esą mes, miestiečiai, gyvename tarsi prieš gamtos dėsnius… Petro nuomone, pasaulis kuriamas nuolatos, tačiau kiekvienas tai darome, kaip išmanome: „Aš į viską žiūriu kaip architektas. Ir vis dėlto jaučiu, kad net turtingieji greitai panorės tokių namų. Štai praeidama maža mergytė sako: „Aš irgi norėčiau tokiame name gyventi… O juk vaikai nemeluoja“…


Nuotraukas žr. žurnale.


Žurnalas “Atleisk”. Nr.11(51) 2005 birželio mėn. 7d.

Rodyk draugams