BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dar kartą apie drėgmę šiaudinėje sienoje

Delfis perspausdino “Lietuvos žinių” straipsnį apie šiaudinio namo statybą Upytėje, Panevėžio rajone. Jį galite rasti čia. Straipsnis neinformatyvus, paprastas. Labiausiai mane sudomino paskutinė straipsnio pastraipa.

Nerimaujantiesiems,
kad šiaudų namus gali suniokoti graužikai ar gaisrai, to tikrai bijoti
nereikia. Briketai suspaudžiami taip, kad tampa nelyginant akmens vata,
kurios neįveikia nei graužikų dantys, nei ugnies liežuviai. Pakenkti
tokiems namams gali tik drėgmė, skatinanti šiaudų puvimą.

Šiaip viskas čia gerai parašyta. Ugnis nutinkuotai šiaudinei sienai nekenkia. Yra pavyzdžių pasaulyje kada kyla gaisras šiaudinio namo viduje. Išdega viskas kas iš medžio, popieriaus, plastmasės, medžiagos, o nutinkuotos šiaudinės sienos lieka stovėti. Graužikai sienai taip pat nebaisūs, jei aptinkuoji. Kas bijo, tai gali nuo graužikų dar ir metalinį tinklelį uždėti prieš tinko sluoksnį. Tada tikrai graužikai į sieną neprasigrauš. Ir tas teisinga, kad pakenkti šiaudiniams namams gali drėgmė, skatinanti šiaudų puvimą. Viskas parašyta teisingai. Nieko neprikiši. Jokių priekaištų straipsnio autorei neturiu. Viskas gerai. Tačiau žodžiai taip sudėlioti ir akcentas straipsnio gale uždėtas ant žodžių “pakenkti tokiems namams gali drėgmė, skatinanti šiaudų puvimą” . Taip sudėliojus akcentus gaunasi tarsi drėgmė ir puvimas šiaudiniame name yra neišvengiamas ir, kad toks namas būtinai supus šalyje, kurios net vardas kartais kildinamas nuo žodžio “lietus”.

Todėl man kilo noras dar kartą parašyti apie drėgmės pavojų šiaudinėje sienoje ir šiek tiek paaiškinti situaciją.

Man teko girdėti apie tokius šiaudinių namų statybos atvejus kada šiaudai sienoje pradėjo pūti. Ir kai kurie mano draugai išgirdę tokius dalykus iš karto nurašė šiaudus kaip netinkamus statybai medžiagą drėgnuosiuose kraštuose. Ir tie mano draugai, turėdami vieną supuvusios sienos atvejį drėgname krašte nieko nenori girdėti apie tūkstančius sėkmingų pastatų pastatytų dar drėgnesnio klimato šalyse ir stovinčius po šiai dienai. Čia nori nenori peršasi akivaizdi išvada. Tas supuvęs namas buvo “išimtis”, “statybos klaida”, o ne “taisyklė”.

Kalbu apie labai konkretų atvejį. Panagrinėkime situaciją. Šiaurės amerikos šiaurinėje dalyje, kur klimatas drėgnas ir panašus į Lietuvos žmogelis sumanė pasistatyti namą iš šiaudų. Statė jis, kaip supratau iš pasakojimo, neteisingai ir į šiaudų ryšulius pateko drėgmė. O to jokiu atveju negalima leisti statyboje iš šiaudų ryšulių! Paskui tas žmogelis net medžius iškirto, kurie augo šalia pastato ir, neva, užstojo vėjo srautus, kurie būtų išdžiovinę sudrėkusią sieną. Niekas nepadėjo. Aš tai laikau statybos klaida. Žmogus tiesiog blogai pastatė, todėl pastatas ir pradėjo pūti.

Pasaulyje yra daug pastatų su šiaudinėmis sienomis drėgno klimato zonose, pastatytos netgi pirtys! Lietuvoje taip pat galima pačiupinėti tokių namų, kurie neaptinkuoti stovi per visą rudenį, žiemą ir pavasarį. Ir jie nepūna! Kodėl?

Pasirodo yra keletas drėgmės rūšių. Santykinė oro drėgmė, rūkas, iškritusi rasa, šoninis lietus aplijęs sieną šiaudams yra nepavojingi. Ir tuo gali įsitikinti kiekvienas, nes yra pavyzdžių stovinčių ir Lietuvoje ir galima nuvažiuoti ir įsitikinti pačiam. Jei siena buvo aplyta ar aplaistyta, ar sudrėko nuo rūko, tai drėgmė į ryšulio vidų nepatenka. Ji greitai išgaruoja ir puvimo procesas neprasideda.

Pavojinga yra ta drėgmė, kuri patenka į ryšulio vidų. Ji patekti gali keliais atvejais. Gali būti taip, kad ūkininkas presavo nevisiškai sausus šiaudus. Vėliau iš ryšulio vidaus drėgmės niekaip nepašalinsi. Todėl reikia stengtis dalyvauti presavimo procese ir nors žvilgtelėti ar tikrai sausus šiaudus ūkininkas presuoja. Taip pat galima pasverti ryšulius, kuriuos perki ir paskaičiuoti maždaug kiek procentų drėgmės juose yra ir ar jie tinkami statybai.

Kai jau nusipirkote sausus šiaudų ryšulius, tai reikia sausai juos ir pervežti. Taip pat sausai sandėliuoti. Jei aplis ir drėgmė pateks į vidų, tai tokie ryšuliai jau yra netinkami. Galite juos išmesti.

Trečias atvejis kada drėgmė gali patekti į ryšulio vidų yra tada, kai jie jau sustatyti į karkasą. Netinkamai izoliavus palangę, viršutinius sienos šiaudus, durų ertmę ar kitas ertmes drėgmė gali patekti iš viršaus. Tokių atvejų būna. Man teko skaityti, kad netgi šiaudinių namų statybos profesionalai padaro tokių klaidų. Skambina klientas ir sako, kad siena pradėjo pūti. Tada atvažiuoja statytojai, išsiaiškina pro kur pateko vanduo, išima sudrėkusius ryšulius iš sienos, įdeda kitus, sausus, izoliuoja pavojingą vietą ir namas toliau stovi kaip stovėjęs.

Klaidų žinoma pasitaiko. Tačiau jų būna labai retai.

Norėtųsi, kad rašant apie drėgmę šiaudų sienoje visada būtų paminėta, jog būtina saugoti ryšulius nuo drėgmės. Taip ir parašyta minėtame straipsnyje. Pradedama statyti nuo stogo. Tačiau taip pat norėtųsi, kad būtų parašyta ir apie tūkstančius sėkmingų statybos atvejų drėgno klimato zonose. Ir būtinai apie pirtis! Juk ten drėgmė didžiulė. Taip pat būtų gerai, kad būtų paminėti ir nesėkmingi tradicinės statybos atvejai. Juk būna ir taip, kad stato karkasinį namą ar mūrinį, bet padaro klaidų. Pelės išgraužia visą putų polistirolą, rąstinėse sienose atsiranda plyšių, mūrinė siena suskyla ir susidaro plyšys vėjui patekti į sienos vidų. Šios statybos klaidos taip pat retos, tačiau jų taip pat pasitaiko.

Žurnalisto pareiga yra pateikti visą informaciją, nieko nenutylint ir informacijos šališkai nepakreipiant, o skaitytojo teisė yra analizuoti pateiktą medžiagą savo galva ir pačiam priimti sprendimus, kurie jam tuo metu tinka.

Rodyk draugams

Komentarai (8)

  1. raimis:

    Tinkuojant siaudini nama,nuo tinko dregme isigeria i siaudus. isdziustant tinkui dreme lieka siauduose. tai dregme sukelia pelesi ir puvima?

  2. Tinkuojant sudrėkinamas tik paviršius. Drėgmė į šiaudinio ryšulio vidų nepatenka. Tiek kiek drėgmės patenka į šiaudus, tiek ir išdžiūna. Paskui prieš dedant kitą tinko sluoksnį visą sieną vėl reikia sudrėkinti ir ant šlapios sienos dėti naują sluoksnį. Reikėtų bent tris-penkis sluoksnius uždėt tinko. Po kiekvieno tinkavimo reikia palaukti kol išdžius. Džiūvimas priklauso nuo orų, temperatūros. Kartais užtenka poros dienų, o jei šaltas ir drėgnas oras, tai visą mėnesį džiūna.

  3. mastau:

    Nelabai man aišku kaip dėl grindų (jei nenori šildomų) Galimas variantas - dėti medines, o apačią apšiltinti irgi šiaudais, tačiau išlieka didelė tikimybė jas sulaistyti. Pakloti kokią hidroizoliacinę medžiagą? Tačiau tada - kaupsis kondencatas…

  4. Laimis Žmuida:

    Aš irgi apie tai mąstau.

  5. Noriu paklausti ar ar siaudus puskiama kokiais nors chemikalais, kad jie butu atsparus ugnei, dregmei ir t.t.

  6. Ne, šiaudai niekuo nepurškiami. Jie nedega ir atsparūs drėgmei pasidaro tada kai nutinkuojama molio arba kalkiniu skiediniu. Tinkavimas šiems namams būtinas tam, kad išvengti drėgmės, vabzdžių, graužikų, ugnies pavojaus. Be to, tinko sluoksnis pagerina šilumos izoliaciją, bei padidina terminę masę, t.y. storas tinko sluoksnis vidinėje namo pusėje įšyla ir laiko šilumą. (Laimis Žmuida)

  7. man idomu,kaip grindis apsilditi siaudais ir kaip tai daroma?

  8. Apšiltinti grindis šiaudais galima ir yra įvairių būdų. Žiūrint kokios grindys. Jei namas ant polių, tada daroma vienaip, jeigu ant žemės, tada kitaip. Ir vienu, ir kitu atveju pagrindinė užduotis - padaryti kad šiaudų ryšuliai nedrėktų. Jei ant polių, tai labai paprasta. Kali juodgrindes, tepi moliu, dedi į kątik nuteptą molį šiaudų ryšulius, iš viršaus vėl tinkuoji moliu ir dedi grindis medines ar daraisi aslą. Jei grindys liečiasi su žeme, tada dedi plėveles, akmenis ir smėlį. Arba molio aslą ir kai ji išdžiūna ant jos sustatai šiaudų ryšulius ir užtinkuoji moliu. Abiejuose variantuose reikia galvoti kaip padaryti, kad šiaudų ryšuliai laikytųsi sausai.

Rašyti komentarą